XVI KONFERENCIJA DISKUSIJŲ FORUMAS

Atliekų tvarkymas 2019

2019 m. rugsėjo 26-27d.  

 

atlieku_tvarkymas_laikas
Rugsėjo
26-27 dienomis
atlieku_tvarkymas_lektoriai
40
Pranešėjų
atlieku_tvarkymas_dalyviai
Virš 250
dalyvių
Organizatoriai
logo (1) Marmelad events
Turinio partneriai

forvardasILAW-LOGO-300x30 0808TPSprendimaiPLK logoPLK_10 metu_baltasPLK_10 metu_baltas

Rėmėjai

Intrac logo

XVI KONFERENCIJA – DISKUSIJŲ FORUMAS „Atliekų tvarkymas 2019″

Kvietimas ATF 2019_lt pdf atsisiųsti
 
ATEITIS NEAPIBRĖŽTUMO SĄLYGOMIS ASMENS / ORGANIZACIJOS / SEKTORIAUS LYGMENIU
 
Kviečiame dalyvauti šešioliktus metus organizuojamoje Konferencijoje - Diskusijų  forume “ATLIEKŲ TVARKYMAS 2019“, kuris tradiciškai įvyks Druskininkuose 2019 m. rugsėjo 26-27 d.

 

FORUMO TAIKINYJE:

Atliekų tvarkymo sektoriaus evoliucija Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje: evoliuciniai tikslai ir progreso varikliai.

_

Kaip Liubliana ir Slovėnija tapo „Zero waste“ miestu / šalimi: vieno žmogaus lyderystės, integralaus požiūrio, bendruomenės / darbuotojų įtraukimo pavyzdys. Ką tikro / pažangaus turime Lietuvoje? 

_

Atliekų tvarkymas Lietuvoje: nuo pinigų / infrastruktūros /centralizuoto / pavienių grupių lobizmo  valdymo link pasitikėjimo / atviro dialogo atkūrimo / bendro ateities scenarijų kūrimo ir įsipareigojimo juos įgyvendinti.

_

„Zero waste“ judėjimas Lietuvoje: asmeninės ir organizacinės transformacijos, kada pajusime realų poveikį komunalinių atliekų tvarkymo sistemoms?

_

Pakartotinio panaudojimo politika, teisėkūra, praktiniai modeliai ir geroji praktika.

_

Kaip kursime valstybės, regionų /savivaldybių atliekų tvarkymo scenarijus, gamintojų ir importuotojų organizacijų, įmonių, nevyriausybinio sektoriaus strategijas?

_

Kaip jaunimas mato atliekų tvarkymo ateitį, ką kalba ir ką realiai veikia?

Kaip juos integruojame?

_

Atliekų nuosavybės klausimai.

_

Renginio formato iššūkis dalyviams: ekspertų / valdžios pasisakymai bei diskusijos vs įsitraukimas ir bendras žinių kūrimas / dalijimasis patirtimi.

_

ATLIEKŲ PERDIRBIMAS: kaip ateityje skatinsime perdirbimą Europoje ir Lietuvoje?

_

Įmonių, asociacijų, savivaldybių bei valstybės strategijų kūrimas neapibrėžtumo sąlygomis. Kodėl neveikia valstybės / savivaldybių „nuleistos“ strategijos? Kodėl menksta ekspertų vaidmuo ir galios? Kokie metodai užtikrins ateities veikimo modelius?

_

Pelenų po atliekų naudojimo energijai gauti tvarkymas: politika, teisėkūra, iniciatyvos.

_

Atsirandančios  valstybinių institucijų ir verslo bendradarbiavimo užuomazgos atliekų tvarkymo sektoriuje.

_

Pasaulinės Lyderystės konferencijos pasidalijimas: Brazilijos prokuroras.

 

Maisto atliekų prevencija ir tvarkymas Europoje bei Lietuvoje: Europos Komisijos pozicija, inovatyvūs verslo modeliai ir geroji praktika bei „pasimetusios“ Lietuvos savivaldybės.

_

Kiek neigsime: pakuočių atliekų tvarkymo politikos, reguliavimo, organizavimo, tvarkymo bankrotas.

Sisteminės krizės išeitys.

_

Daugkartinio „Metų darbų saugos specialisto“, auditorės ir saugos specialisto, robotų gamintojo įžvalgos atliekų tvarkymo sektoriui.

_

Sėkmingiausios „iš apačios“ gimusios iniciatyvos Lietuvoje: ko galime iš jų pasimokyti?

_

Plastikai.

Europos Plastikų strategija. Kinijos, Indijos importo draudimas ir jo poveikis pasaulinei plastikų atliekų prekybai. Perdirbimo alternatyvos. Bioplastikai.

_

Tekstilės atliekų prevencija ir tvarkymo scenarijai Lietuvoje.

_

Kaip vystosi Ukrainos atliekų tvarkymo politika, teisėkūra, infrastruktūra?

Kokią patirtį perduos Lietuva?

_

Automobilių atliekos ir jų tvarkymas: ateities vizijos ir poveikis dabartinėms sistemoms.

 

Interesų žemėlapis | Sisteminis požiūris | Analitinės diskusijos | Visų suinteresuotų šalių nuomonės | Esminės atliekų tvarkymo tendencijos Lietuvoje, kaimyninėse šalyse, Europoje ir pasaulyje |Praėjusių metų apžvalga ir prognozės / Ateities planai | Geriausia praktika ir nesėkmės |

 
SKIRTA:

Pramonės įmonėms| Verslui| Tvarios plėtros lyderiams | Politinių partijų strategams| Savivaldybių tarybų ir administracijos atstovams, atsakingiems už atliekų tvarkymo infrastruktūrą bei organizavimą | Gamintojams, importuotojams ir jų organizacijoms | Gyventojams | Vartotojams | Žiniasklaidai | Vyriausybės atstovams | Seimo nariams | Valstybinių institucijų  atstovams | Nevyriausybinėms organizacijoms | Konsultantams | Mišrių komunalinių atliekų, antrinių žaliavų bei pavojingų ir specifinių atliekų surinkėjams | Atliekų tvarkytojams | Analitikams | Investuotojams | Fondams |Bankams| Studentams | Mokslo ir švietimo įstaigoms | Mokslininkams | Aktyvioms asociacijoms, dirbančioms vartojimo, aplinkosauginio švietimo srityse |Teisininkams |

 

  • Saugi vieta rasti temas, kurios yra prioritetinės visiems, ir jas išdiskutuoti.
  • Galimybė būti išgirstam, išklausyti kitus ir keistis nuomonėmis.
  • Bendro supratimo, susitikimų, įsipareigojimų, aktyvizmo, pokyčių ir bendradarbiavimo arena.

 

 

Tai vienintelis ilgalaikis tvarus renginys Lietuvoje, kurį atpažins kiekvienas dalyvis, vertinantis sąmoningą, etišką ir atsakingą veiklą.

 

Tvaraus renginio tikslas – įkvėpti dalyvius orientuotis į sąmoningus verslo sprendimus, atsakingus tiekėjus, partnerių ir suinteresuotų grupių tinklo stiprinimą, visuomenės įsitraukimą, pozityvų pokytį ir tvarų veiklos tęstinumą.

 

Siekiami rezultatai: profesionalus tvaraus renginio organizavimas, vadovaujantis ISO 20121:2012 kriterijais, siekiant mažinti neigiamą renginio poveikį aplinkai, efektyvinti organizacinius sprendimus, optimizuoti būtinus resursus, kelti aukščiausius tvarumo reikalavimus partneriams ir tiekėjams.

 

Tvaraus renginio organizatorių įsipareigojimas: organizatoriai prisiima ilgalaikę atsakingo renginio organizatoriaus poziciją ir įsipareigoja teikti išsamias tvaraus renginio ataskaitas dalyviams, partneriams bei plačiajai visuomenei.

 
 
 

Konferencijos diskusijų forumo programa

Programa_Atlieku tvarkymas_2019_08_07 LT pdf
Druskininkuose 2019 m. rugsėjo 26–27 d. vyksianti XVI konferencija-diskusijų forumas „Atliekų tvarkymas 2019“ yra tvarus renginys, todėl organizatoriai šiais metais visus dalyvius kviečia dar aktyviau palaikyti šią idėją – pirma forumo dalis perkeliama į K. Dineikos sveikatingumo parką

Vakaro programoje

Baltic Balkan.1 by Gediminas Bartuška

BALTIC BALKAN šalies klubuose ir festivaliuose pradėjo tikrą Balkanų, klezmerių bei
čigoniškos muzikos mada. Jei anksčiau lietuviai tokią muziką galėjo išgirsti nebent
Emiro Kusturicos filmuose ar per Gorano Bregovičiaus koncertus, vyrukai įrode, kad
ji puikiai tinka ir vakarėliams! kartu su lietuvišku užsidegimu linksmintis ji sudaro
tikrą sprogstamą mišinį! Supratę lietuvių meilę pietietiškai muzikai, bei čigoniškam
šėlsmui, BALTIC BALKAN Lietuvoje rengia didžiulio populiarumo susilaukusius
vakarėlių ciklus „Balkanaktis“.

 

 

Atkreipiame dėmesį į sąmoningą popieriaus vartojimą ir rekomenduojame nespausdinti renginio programos bei kitos pateikiamos informacijos, kurią visuomet surasite mūsų svetainėje.

 

 

 

Registracija į forumą

255€ + PVM

15 % nuolaida: 5% nuolaida dalyvaujant 2 ir daugiau dalyviams iš vienos įmonės ir 10 % nuolaida, sumokėjus dalyvio mokestį iki rugsėjo 11d.

Registruotis
269€ + PVM

10 % nuolaida, sumokėjus dalyvio mokestį iki rugsėjo 11d.

Registruotis
285€ + PVM

5 % nuolaida, dalyvaujant 2 ir daugiau iš vienos įmonės po rugsėjo 11d.

Registruotis
299€ + PVM

Mokestis į konferenciją diskusijų forumą „Atliekų tvarkymas 2019″

Registruotis
180€ + PVM
NVO, studentams, savivaldybių darbuotojams (negalioja savivaldybių įmonėms ir savivaldybių kontroliuojančioms įmonėms)
Registruotis
Į kainą įskaičiuota forumo medžiaga, kuri bus patalpinta forumo svetainėje, maitinimas ir vakaro pikniko su koncertine programa mokestis.

Čia galite užsiregistruoti į konferenciją diskusijų forumą "Atliekų tvarkymas 2019". Atlikus registraciją į savo elektroninį paštą gausite automatiškai sugeneruotą išankstinę sąskaitą faktūrą.

Prieš spusteldami "Registruotis", nepamirškite atydžiai patikrinti pateiktų duomenų teisingumo.

Sveikiname užsiregistravus į konferenciją "Atliekų tvarkymas 2019"

Jei pateikėte teisingus duomenis - pasitikrinkite el. paštą. Jame rasite išankstinę sąskaitą ir kitą informaciją.

Jei negaunate registracijos laiško per 5 minutes - pasitikrinkite "Šiukšlių" dėžutę, savo elektroniniame pašte. Neradus laiško - susisiekite info@renginiai.org arba telefonu 8 687 16607 ar 8 612 43446

Pasirinkimas*
Bilietų skaičius*
Kontaktinis asmuo*
Elektroninis paštas*
Telefono numeris*
Juridinis statusas
Bendrovė*
Bendrovės kodas*
PVM kodas*
Adresas*
Papildoma informacija
Dalyviai

Pranešėjai

Nele Normak

Viešųjų ryšių ir komunikacijos vadovė Baltijos šalims, Coca-cola Balti Jookide, As

Coca-Cola rodo pavyzdį visam sektoriui: iki 2030 m. padėti surinkti ir perdirbti kiekvieną parduodamą buteliuką ar skardinę. Tai yra sudėtinė mūsų platesnės strategijos dalis. Jos tikslas – sąžiningai augant tapti tokia gėrimų kompanija, kurios augimas vyksta atsakingai. To siekiame trimis būdais, – vykdydami Kūrimo, Surinkimo ir Partnerysčių programas.

Investuojame į mūsų planetą. Dirbame, siekdami suburti žmones draugėn tam, kad jie padėtų surinkti ir perdirbti kiekvieną mūsų parduodamą buteliuką ar skardinę (Surinkimo ir Partnerysčių programos) Investuojame į pakavimo technologijas ir siekame sukurti geresnius buteliukus, kadangi pakuotės neturėtų kenkti mūsų planetai (Kūrimo programa)

Lina Šleinotaitė-Budrienė

Forumo turinio vadovė ir moderatorė, UAB „Ekokonsultacijos“ vadovaujanti partnerė

2018 m. „GlobeScan“ tvarumo tendencijų ataskaita rodo, kad tik 4 proc. netvarumo / aplinkosaugos pasaulio problemų sprendimų tenka Vyriausybėms, liūto dalis – verslo, nevyriausybinių organizacijų ir įvairių judėjimų bei tinklų rankose. Tikiu, kad aplinkosaugos ateitį Lietuvoje formuos pamatinis vertybinis užtaisas ir įvairiuose tinkluose veikiantys bendradarbiaujantys asmenys bei jų komandos. Būtina kurti ilgalaikes ir tvarias, save organizuojančias, išlaikančias sistemas ir struktūras, kurios būtų atsparios besikeičiantiems politikams.

 

Irena Pranskevičiūtė-Blaževičė

Organizacijų konsultantė, ekonomikos doktorantė, bendruomeninio valdymo bei saviorganizacijų tyrėja

Nuo Indijos iki Šveicarijos, nuo lūšnynų iki vandenynų bendruomenės apsijungia, kad išgyvendintų atliekas. Nobelio premijos laureatė E. Ostrom įrodė, kad bendruomenės geba valdyti kolektyvinį turtą: miestus, miškus, ežerus, ūkius efektyviau ir tvariau nei privatininkai ar valstybė. Kaip šis fenomenas veikia? Ar jo pritaikymas įmanomas Lietuvoje?

Valda Chošnau

UAB „Exitus“ vadovė, tvarių renginių konsultantė

Kasmetinis renginys „Atliekų tvarkymas“ – tai turinio kokybė ir skaidrumas, kuomet atsakomybės bei etikos reikalavimai keliami pranešėjams, diskusijų dalyviams ir pačiam renginio formatui. Antrus metus iš eilės forumo organizatoriai išlaiko strateginę poziciją skatinti tvarius renginius aplinkosaugos sektoriuje, dirbti tik su atsakingais partneriais ir tiekėjais, intelektualiai įtraukti suinteresuotas šalis į tvarumo dialogą ir sąžiningai atsiskaityti visuomenei apie šių tikslų pasiekimus bei iššūkius. Tvaraus forumo organizatorių tikslas – skatinti etiško valdymo ir etiško vartojimo elgseną Lietuvoje, o forumo dalyvių pareiga – palaikyti šią idėją ir bendruomeniškais veiksmais prisidėti prie šio tikslo siekimo. Kiekvienas esame svarbus pokyčiui tiek, kiek tai suvokiame.

Domas Zdanevičius

Strateginės žinklodaros  ekspertas, ID Navigation įkūrėjas, Entrepreneurs Institute Master treneris

Didžiausi bendruomeninio gėrio priešai – mes patys. Siekiant visuomenei naudingų tikslų, dažnai tai patikime žmonėms, kurie nėra pasiruošę priimti reikiamų sprendimų ir net nežino, kaip tokius sprendimus priimti. Ar žiedinės ekonomikos  siekiai ir liks tik deklaracija?

Dr.Jūratė Virkutytė

Asocijuota profesorė, Cincinačio universitetas (JAV)

Būdami globalaus pasaulio piliečiais, kasdien naudojame duagybę įvairiausių medžiagų. Kas vyks su šiais produktais ar medžiagomis jiems tapus nebereikalingais ar virtus atliekomis, priklauso nuo to, iš ko jie pagaminti ir nuo to, ar ekonominiu požiūriu apsimoka juos dar kart naudoti ar perdibti. Privalome dirbti kartu tam, kad sumažintume perdirbamų, į sąvartynus gabenamų ar deginamų atliekų kiekį. Tai gali leisti sumažinti atliekų šalinimo kaštus ir užtikrinti, kad nebus švaistomi vertingi, antram gyvenimui galintys būti panaudoti ištekliai. Nepaprastai svarbu, kad visuomenės sveikata ir aplinka būtų tausojamos skatinant alternatyvius atliekų valdymo būdus, mažinančius priklausomybę nuo sąvartynų ir užsitikrinant, kad atliekų tvarkymo įrenginiai būtų statomi ir valdomi laikantis teisės aktų reikalavimų.

Viktorija Nausėdienė

Socialinio verslo “TexTale” įkūrėja

Mums dėvėta tekstilė – nemenkas galvos skausmas, iššūkis ir galimybė. O jums? Dėvėta tekstilė – ne tik galvos skausmas ar iššūkis. Panaudojant švaistomus resursus, sprendžiant aplinkosauginę problemą, atsiveria galimybės kurti socioekonomines naudas: dalintis daiktais tarpusavyje, padėti patiriantiems socialinę atskirtį, telkti bendruomenes, ugdyti jų kūrybiškumą, verslumą, steigti naujas darbo vietas, skatinti inovacijas, vykdyti darnaus vystymosi švietimą ir informavimą.

Eugenijus Rimkevičius

UAB “Technologinių paslaugų sprendimai” vadovas

Efektyvus atliekų surinkimo modelis, orientuotas į konkurencingumo ir kokybės skatinimą. Ar gali taip būti? Verslo ir savivaldos teikiamų paslaugų efektyvumo palyginimas.

 

Vilma Ramanauskaitė

ILAW advokatų bendrijos partnerė, advokatė

Gavusi JT Ekonomikos ir socialinės tarybos pritarimą, Lietuva parengė nacionalinės JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo šalyje ataskaitą. Nors aplinkosauga plačiąja prasme nėra tik atliekų tvarkymas ir sanitarijos, higienos tikslų įgyvendinimas, tačiau net ir siauriai vertinant, konkretumo nedaug. Ataskaitoje teigiama, jog Lietuva jau pereina prie žiedinės ekonomikos, kurios esą ambicingi tikslai išdėstyti XVII-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane. Vienas iš šių Vyriausybės planų, susijusių su žiedine ekonomika, buvo GPAIS. Ar jis jau veikia… žiedinės ekonomikos link? Rinkos dalyviai, o ypač verslas, linkėtų realaus planavimo, nes deklaracijos – toli nuo kasdienės veiklos.

 

Vismantas Satkauskas

UAB “Sėkmės projektai” vadovas 

Kaip nepasiklysti paramos džiunglėse? Kam, kada ir kaip verta prašyti paramos? Pagrindinės sėkmingų projektų savybės. Parama aplinkosaugai, eko ir susijusioms sritims. Galimybės, panaudojimas, perspektyvos.

 

Loreta Juškaitė

 UAB „Baltic environment“ vadovė

Įsivaizduojant ateities scenarijus atliekų tvarkymui, prioritetas bus teikiamas visiškam atliekų perdirbimui, pasiūlant technologijas net ir jų susidarymo vietoje, tiesiog namuose perdirbant atliekas 3D spausdintuvu ir pasigaminant naujus daiktus, atsiras atliekų surinkimo automatai gatvėse, bus visiškai atsisakyta atliekų deginimo ir šalinimo į sąvartynus, pakuotės bus kuriamos iš organinių medžiagų ir greitai suyrančios. Ateities atliekų tvarkymas nebebus atliekų tvarkymas, o atliekų panaudojimas ir tiesioginės naudos gavimas, kuriantis dar didesnę ekonomiką.

 

Donatas Majus

UAB “Energesman” vadovas

Netolimos ateities keliami iššūkiai ar valstybės strategija dėl MBA įrenginių apraizgyti ilgais teisės aktų sakiniais ir uždengti institucijų raštais. O kokius iššūkius MBA įrenginiai gali pasiūlyti ateičiai?

Lolita Kovaitienė

personalo valdymo konsultantė, daugiau nei 15 metų besigilinanti į darbuotojų (ir ne tik) motyvacijos problematiką

Didžiausius darbus nuveikia žmonės, vedami idėjos. Taip sakoma. Bet ar tikrai idėja – vienintelis motyvatorius? Kas iš tiesų skatina žmones ir ką jie pripažįsta kaip atlygį? Kokio atlygio reikia visiems ir kiekvienam?

Aušra Šmitienė

projekto vadovė, „LIFE gebėjimų stiprinimas Lietuvoje“, Aplinkos projektų valdymo agentūra, Aplinkos ministerija

LIFE programa investuoja į naujoviškus atliekų perdirbimo sprendimus ir žiedinės ekonomikos modelius. Kaip parengti projektus Lietuvoje? Kokios pagalbos reikia atliekų tvarkymo sektoriui, kad ja realiai būtų galima pasinaudoti?

Alfonsas Brazas

UAB “Atliekų tvarkymo konsultantai” vadovas 

Realiai imsimės darbų ar ir toliau kovosim išsigalvotas kovas?

Efektyvus atliekų tvarkymas neįmanomas be maisto/virtuvės atliekų atskiro (rūšiuojamojo) surinkimo ir jų biologinio apdorojimo (biodujų išgavimo ir proceso metu gauto raugo kompostavimo ar tiesiog šių atliekų kompostavimo).

Tai reali ciklinės bio-ekonomikos galimybė/perspektyva: iš maisto/virtuvės atliekų būtų išgaunamos biodujos (kurios sunaudojamos energijai gaminti arba, išvalius ir suslėgus – pagaminami degalai (biometanas)) ir/ar gaminamas kokybiškas (švarus nuo sunkiųjų metalų) kompostas – puiki organinė trąša turtinga humusu. Taigi, nuo kalbų apie rūšiuojamojo atliekų surinkimo plėtojimą – pereikim pagaliau prie darbų, tuo pačiu, užbaigdami tuščias kovas prieš išsigalvotus baubus: atliekomis kūrenamas jėgaines

 

Arūnas Makauskas

Gamintojų ir importuotojų licencijuotų pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų

įgaliotas atstovaujantis vykdytojas

Atėjo laikas ir jau pribrendome pasikalbėti apie būtinus naujus sprendimus dėl gamintojų ir importuotojų kolektyvinių pareigų, teisių bei atsakomybės įgyvendinimo savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Liepa Okulič-Kazarinaitė

Moksleivė

Reikėtų teisiškai arba etiškai apibrėžti atvejį, kai maitinimo įstaigoje parduodant gėrimą paimamas užstatas už butelį. Ar tai reiškia, kad vartotojas turėtų išsinešti tuščius butelius, ar jie paliekami kaip arbatpinigiai?

Åsa Stenmarck

 

Švedija yra greito ir didelio vartojimo šalis, kurioje visuomenės supratimas apie aplinkosaugą pasikeitė į geresnę pusę – žmonės rūpinasi ir domisi šia tema. Visuomenė imasi veiksmų, valstybinis ir privatus sektorius rodo iniciatyvą.  Vienas pagrindinių klausimų yra plastiko naudojimas ir kaip jį paversti labiau tausojančiu aplinką

Jonas Stravinskas

UAB „Jostra“ vadovas

Atskiras maisto atliekų surinkimas – sudėtingas pokytis atliekų tvarkymo sektoriuje, reikalaujantis kompleksinių sprendimų. Kokią ekonominę naudą tai atneš? Kaip esame tam pasiruošę?

Joachim Quoden

Vykdantysis Direktorius

Visų ES valstybių narių laukia svarbūs pokyčiai, joms prireiks didelių pastangų įgyvendinant naują Atliekų sistemą ir naująsias Pakuočių direktyvas. Gerokai išaugs perdirbimo tikslai – plastiko perdirbimui jis padidės daugiau nei dvigubai,  taip pat bus naujos griežtesnės ataskaitų teikimo taisyklės, minimalūs reikalavimai išplėstinei gamintojo atsakomybei, įskaitant privalomą nepriklausomą priežiūros įstaigą, esant daugiau pakuočių tvarkymo organizacijų.Visus naujus ambicingus tikslus ir uždavinius galėsime įvykdyti tik tada, jei visos suinteresuotos šalys dirbs kartu.

Tai yra viena iš mano ir EXPRA (Europos Išplėstinės gamintojo atsakomybės sąjungos) patirčių, kuria jūs galite pasinaudoti, siekdami imtis veiksmų ir pradėti būtiną dialogą mūsų gyventojų ir pramonės labui dėl privalomos išplėstinės gamintojo atsakomybės įgyvendinimo.