XV KONFERENCIJA – DISKUSIJŲ FORUMAS „Atliekų tvarkymas 2018″ | Atliekų tvarkymas

XV KONFERENCIJA DISKUSIJŲ FORUMAS

Atliekų tvarkymas 2018

2018 m. rugsėjo 27-28d.  

atlieku_tvarkymas_laikas
Rugsėjo
27-28 dienomisSeptember
28-29
atlieku_tvarkymas_lektoriai
42
Pranešėjai
atlieku_tvarkymas_dalyviai
Virš 250
dalyvių
Organizatoriai
logo (1) Marmelad events

XV KONFERENCIJA – DISKUSIJŲ FORUMAS „Atliekų tvarkymas 2018″

 
Kvietimas Atliekų tvarkymas 2018_20180724 atsisiųsti
  • Saugi vieta rasti temas, kurios yra prioritetinės visiems, ir jas išdiskutuoti.
  • Ideali vieta būti išgirstam, klausyti ir keistis nuomonėmis.
  • Bendro supratimo, susitikimų, įsipareigojimų, aktyvizmo, pokyčių ir bendradarbiavimo arena.
Skirta:
Pramonės įmonėms| Verslui| Tvarios plėtros lyderiams | Politinių partijų strategams| Savivaldybių tarybų ir administracijos atstovams, atsakingiems už atliekų tvarkymo infrastruktūrą bei organizavimą | Gamintojams, importuotojams ir jų organizacijoms | Gyventojams | Vartotojams | Žiniasklaidai | Vyriausybės atstovams | Seimo nariams | Valstybinių institucijų  atstovams | Nevyriausybinėms organizacijoms | Konsultantams | Mišrių komunalinių atliekų, antrinių žaliavų bei pavojingų ir specifinių atliekų surinkėjams | Atliekų tvarkytojams | Analitikams | Investuotojams | Fondams| Bankams| Studentams | Mokslo ir švietimo įstaigoms | Mokslininkams | Aktyvioms asociacijoms vartojimo, aplinkosauginio švietimo srityse |
ŠIŲ METŲ DVIEJŲ DIENŲ FORUMO TAIKINYJE:
Sprendimų priėmimas atliekų tvarkymo srityje valstybiniu lygmeniu. Švedijos ir JAV patirtis. Naujausios reguliavimo kryptys ir tendencijos.
ATLIEKŲ PERDIRBIMAS: kokia perdirbimo ateitis Europoje ir Lietuvoje? Poveikis komunalinių atliekų tvarkymo sistemoms Lietuvoje.
Atliekų perdirbimo pramonė Lietuvoje: kas iš jos liko, artimiausių metų poreikiai ir iššūkiai.
Europos Plastikų strategija. Kinijos importo draudimas ir jo poveikis pasaulinei plastikų atliekų prekybai.
Pakuočių atliekų valdymas, tvarkymo realijos Europoje ir  grimasos Lietuvoje: kas vyksta su pakuočių atliekų tvarkymo kiekiais, organizacijomis, gamintojų ir importuotojų kaštais, užduočių vykdymu bei vartotoju?
Koks likęs realus finansavimas atliekų tvarkymo sektoriui?
Atliekų tvarkymo kaina gyventojams: ar vėl keisis jos skaičiavimo metodika?
Ar visų, vadinasi, niekieno? Bendrojo naudojimo išteklių valdymo iššūkiai ir inovatyvūs modeliai.
Automobilių atliekos ir jų tvarkymas: ateities vizijos ir poveikis dabartinėms sistemoms.
DISKUSIJA | Kokios prioritetinės temos svarbios prieš naująjį 2021–2027 m. Valstybinį atliekų tvarkymo planą?
Savivaldybių teikiamų paslaugų efektyvumo ir konkurencingumo didinimo iššūkiai. Biologinių atliekų surinkimas ir apdorojimas – reguliavimas ir kas iš tiesų vyksta Lietuvoje?
Pakuočių ir pakuočių atliekų apskaita ir GPAIS - kitoks požiūris.
 Komunalinių bei gamybinių ir kitos veiklos atliekų tvarkymo tendencijos.
 
Interesų žemėlapis | Sisteminis požiūris | Analitinės diskusijos | Visų suinteresuotų šalių nuomonės | Esminės atliekų tvarkymo tendencijos Lietuvoje, kaimyninėse šalyse, Europoje ir pasaulyje |Praėjusių metų apžvalga ir prognozės / Ateities planai | Geriausia praktika ir nesėkmės |
Apie konferenciją-diskusijų forumą „Atliekų tvarkymas 2018“:
Tai vienintelis ilgalaikis tvarus renginys Lietuvoje, kurį atpažins kiekvienas dalyvis, vertinantis sąmoningą, etišką ir atsakingą veiklą.
Tvaraus renginio tikslas – įkvėpti dalyvius orientuotis į sąmoningus verslo sprendimus, atsakingus tiekėjus, partnerių ir suinteresuotų grupių tinklo stiprinimą, visuomenės įsitraukimą, pozityvų pokytį ir tvarų veiklos tęstinumą.
Siekiami rezultatai: profesionalus tvaraus renginio organizavimas, vadovaujantis ISO 20121:2012 kriterijais, siekiant mažinti neigiamą renginio poveikį aplinkai, efektyvinti organizacinius sprendimus, optimizuoti būtinus resursus, kelti aukščiausius tvarumo reikalavimus partneriams ir tiekėjams.
Tvaraus renginio organizatorių įsipareigojimas: organizatoriai prisiima ilgalaikę atsakingo renginio organizatoriaus poziciją ir įsipareigoja teikti išsamias tvaraus renginio ataskaitas dalyviams, partneriams bei plačiajai visuomenei.

Konferencijos diskusijų forumo programa

Programa ruošiama

Atkreipiame dėmesį į sąmoningą popieriaus vartojimą ir rekomenduojame nespausdinti renginio programos bei kitos pateikiamos informacijos, kurią visuomet surasite mūsų svetainėje.
 
 

Registracija į forumą

215€ + PVM
15 % nuolaida: 5% nuolaida dalyvaujant 2 ir daugiau dalyviams iš vienos įmonės ir 10 % nuolaida, sumokėjus dalyvio mokestį iki rugsėjo 11d.
Registruotis
225€ + PVM
10 % nuolaida, sumokėjus dalyvio mokestį iki rugsėjo 11d.
Registruotis
235€ + PVM
5 % nuolaida, dalyvaujant 2 ir daugiau iš vienos įmonės po rugsėjo 11d.
Registruotis
249€ + PVM
Mokestis į konferenciją diskusijų forumą „Atliekų tvarkymas 2018″
Registruotis
99€ + PVM
NVO, studentams, savivaldybių darbuotojams (negalioja savivaldybių įmonėms ir savivaldybių kontroliuojančioms įmonėms)
Registruotis
Į kainą įskaičiuota forumo medžiaga, kuri bus patalpinta forumo svetainėje, maitinimas ir vakaro pikniko su koncertine programa mokestis.

Čia galite užsiregistruoti į konferenciją diskusijų forumą "Atliekų tvarkymas 2018". Atlikus registraciją į savo elektroninį paštą gausite automatiškai sugeneruotą išankstinę sąskaitą faktūrą.

Prieš spusteldami "Registruotis", nepamirškite atydžiai patikrinti pateiktų duomenų teisingumo.

Sveikiname užsiregistravus į konferenciją "Atliekų tvarkymas 2018"

Jei pateikėte teisingus duomenis - pasitikrinkite el. paštą. Jame rasite išankstinę sąskaitą ir kitą informaciją.

Jei negaunate registracijos laiško per 5 minutes - pasitikrinkite "Šiukšlių" dėžutę, savo elektroniniame pašte. Neradus laiško - susisiekite info@renginiai.org arba telefonu 8 687 16607 ar 8 612 43446

Pasirinkimas*
Bilietų skaičius*
Kontaktinis asmuo*
Elektroninis paštas*
Telefono numeris*
Juridinis statusas
Bendrovė*
Bendrovės kodas*
PVM kodas*
Adresas*
Papildoma informacija
Dalyviai

Pranešėjai 2017

Lina Šleinotaitė-Budrienė

Forumo turinio vadovė ir moderatorė, UAB „Ekokonsultacijos“ vadovaujanti partnerė

„Išlikimo kontekste Žiedinės ekonomikos galimybių / atliekų tvarkymo sistemos ateitį kurs tvarumo lyderių tinklas versle, žiniasklaidoje ir bendruomenėje. Centralizuota, direktyvi, kontrole ir pertekliniais reikalavimais, fragmentišku nesibaigiančiu reguliavimu paremta sistema gali išugdyti baudžiauninko paklusnumą ar baimę arba sukelti verslo maištą ir griūtį, bet ne skaidrumu, optimizmu, pasitikėjimu, bendradarbiavimu ir partneryste, kūrybiškumu ir realiais darbais paremtą tvarią ateitį.“

Prof.dr. Žaneta Stasiškienė

Aplinkos inžinerijos instituto vadovė, KTU
„Miestas tarsi gyvas organizmas – negali tinkamai funkcionuoti jei „serga“ jo dalys, o tvarus mietas – tai sveikas miestas visomis prasmėmis: savo žmonėmis, infrastruktūra, strategija ir dvasia. Tvarus miestas turi tapti kiekvieno gyventojo vertybe.“

Vilma Ramanauskaitė

„iLaw“ partnerė, advokatė

„Sunku suskaičiuoti, kiek kartų keista ir tobulinta mūsų atliekų tvarkymo teisinė bazė. Nuo trumpo ir suprantamo 1998 m. priimto Atliekų tvarkymo įstatymo šiai dienai esame sukūrę sudėtingą ir įvairiai aiškinamą teisės aktą. Paskutiniais 2017 m. liepos mėnesio pakeitimais įstatymų leidėjas dar labiau susmulkino reguliavimą daugeliui atliekų rūšių, apibrėžė net pačius atliekų tvarkymo principus. Verslas sako, kad reikia atskiro etato aiškintis vien tik gamintojo atsakomybės principą įgyvendinantiems teisės aktams. Juo labiau, kai dėl teisės akto sąvokų ir reikšmės, kuris galioja pusę metų, diskutuoja tiek institucijos, tiek rinkos dalyviai: ar ne taip atsitiko su pakuote savoms reikmėms? Susidaro įspūdis: ar nekuriame taisyklių dėl kūrimo ir neskatiname didesnio atliekų susidarymo, kad vėliau jas būtų galima tvarkyti… Ar nepateisinsime seno posakio „iš didelio rašto išėjo iš krašto?”

Inga Muliuolė

UAB Ekokonsultacijos projektų vadovė
“ Kol kas panašu, kad perdirbimas Lietuvoje yra pačių perdirbėjų reikalas”

Linas Kybartas

MB Feras vadovas
…jūsų nuomonė ir įsitikinimai nėra tiek pat svarbūs kiek faktai ir duomenys

Marija Lippa

Atliekų tvarkymo ekspertė 

„Gamybinės atliekos – kas slypi už oficialių skaičių? Ar Lietuvos statybos, medienos, maisto gamybos pramonė bei žemės ūkis yra pasiruošę priimti Žiedinės ekonomikos iššūkius? O valstybinės institucijos – veikti išvien su verslu?“

Dalia Mauricaitė – Kalinauskienė ir Nauris Kalinauskas

Dalia – interjero dizainerė ir kasdienybės analitikė, Nauris – dizaineris, architektas, gyvenimo technologas
ZERO WASTE ROOM „Demoroom“ komanda, naudodama tik gamyboje likusias atraižas, prototipus ir transportavimo broką, įrengė demonstracinę 30 kv. m studiją – norime atkreipti dėmesį į vartojimo kultūrą, analizuojame noro „laikas atsinaujinti“ kilmę, pristatome atsakingai atliekas rūšiuojančias įmones ir tikriname, ar žodis „naujas“ visada reiškia „geresnis“…

Jūratė Stankuvienė

UAB „Mediaskopas“ vadovė
„Žiniasklaida – galingas ginklas žmonių nuomonei formuoti. Bet. Ką žmonės apie TAI kalba socialinėje erdvėje? Dvi pusės.“

Rolandas Valaitis

UAB „Emovents“ vadovas
„Natūralios kartų kaitos verčia organizacijas keistis ir adaptuotis prie ateinančių kartų poreikių. Organizacijos konkurencingumas prasideda nuo darbuotojų įsitraukimo ir motyvavimo. Žaidybinių elementų integravimas į procesus daro reikšmingą įtaką / kardinaliai keičia organizacijos kultūrą ir rezultatus, padeda įtraukti darbuotojus, pagerinti našumą ir veiklos patrauklumą darbuotojui. Tai ypač aktualu kalbant apie Y ir Z kartas.“

Valda Chošnau

UAB „Exitus“ vadovė
“Žiedinė ekonomika – tai nauja ekonominio ir socialinio sąmoningumo dimensija, kurioje gimsta unikali verslo ir aplinkosaugos sinergija, keičiasi produktų kūrimo ir vartojimo įpročiai, vystosi pažangios technologijos, o valstybės, miestai ir verslo bendruomenės atranda būdus, kaip užtikrinti planetos resursus ir gyvybiškai švarią aplinką ateities kartoms. Teisinis reguliavimas stiprus, finansiniai mechanizmai sukurti, gerųjų pavyzdžių apstu. Vis dėlto didžiausias iššūkis išlieka – turime perprasti nelinijinių procesų dėsnius, o vėliau išradingai juos pritaikyti savo veikloje. Misija nelengva, bet įmanoma.“

Mindaugas Daraškevičius

BNI Lietuva, MiniBoss Kaunas Business School vadovas
„Ilgalaikių verslo ryšių plėtra – geriausia marketingo strategija XXI amžiuje.“

Vismantas Satkauskas

Ekobendruomenių asociacijos valdybos narys, UAB “Sėkmės projektai” vadovas 
„Žalioji saviapgaulė: kiek turėtume įdėti į save, kad taptume laimingi?“

Domantas Tracevičius

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ ekspertas
„Pasinaudodami kitų ES šalių patirtimi galime jau kitais metais sėkmingai pradėti atskirą maisto atliekų surinkimą: infrastruktūra tam yra, belieka pasirinkti tinkamas priemones ir nustatyti paskatas gyventojams.“

Laura Ambrutienė

LePlayGo įkūrėja
„Nustoti vartoti šiame amžiuje mums nebepavyks. Bet gali pavykti sukurti saikingą vartojimą ir platų dalijimąsi.“

Loreta Juškaitė

 UAB „Baltic Environment“ direktorė

„Ilgalaikėje perspektyvoje Lietuva turės spręsti ne tik ekonominius, bet ir demografinius iššūkius, kas neišvengiamai turės įtakos regioninės atliekų politikos bei rinkos persiskirstymui. Tuo pačiu siekiant įgyvendinti ES reikalavimus didinti perdirbimo rodiklius, atsižvelgiant į Žiedinės ekonomikos tikslus, atliekų tvarkymo sektorius turės veikti ne tik efektyviau, bet ir išvengti įdiegtų sistemų dubliavimosi. Taip pat kyla grėsmė, kad „nematoma rinkos ranka“ gali taip ir neatlikti savireguliacijos funkcijos, jeigu bus koreguojama atliekų politika bei įstatymai vis su „nauja kadencija“, nuolat griežtės reikalavimai, didės pareigos, bet ne teisės rinkos dalyviams,  ko pasėkoje rinkoje trūks stabilumo, konkurencingumo ir nebus skatinamos investicijos atliekų sektoriuje.“

Prof.dr.Gintaras Denafas

KTU Aplinkosaugos technologijos katedra
„Sąvartynų kasyba nėra betikslis „kapstymasis“, o nuosekliai Europoje vykdomos išteklių atgavimo iš antroposferos politikos dalis, todėl bent minimali Lietuvos valstybės parama tokio pobūdžio projektams jau būtų įrodymas, kad mūsų kalbos apie žiedinę ekonomiką nėra vien iš kitų pasiskolintos tuščios frazės.“

Jolanta Graudinytė

UAB „Ekokonsultacijos“ atliekų apskaitos ekspertė
„Diegiama nauja Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema (GPAIS ) privers peržiūrėti verslo procesus, pajėgumus, gebėjimus. Kaip iš anksto konkrečiai pasirengti šiam procesui? Kritinės įžvalgos verslui.“

Vilma Karosienė

Aplinkosaugos ekspertė
„Kad darbai visad būtų iškalbingesni už žodžius!“

Eugenijus Rimkevičius

UAB “Technologinių paslaugų sprendimai” direktorius
“Vieninga ir išmani savivaldos paslaugų teikimo sistema –  kurkime ateitį šiandien. Formuokime ryšį su gyventojais ir verslu, paremtą skaidrumo, pasitikėjimo ir lankstumo principais.  Praktiniai pavyzdžiai, įžvalgos, tendencijos. ”

Bart Zonnenberg

 „BWaste International B.V.“, komercijos direktorius
Kuris atliekų surinkimo modelis gali padėti mums pasiekti geresni efektyvumą?

Alfonsas Brazas

UAB “Atliekų tvarkymo konsultantai” vadovas 
Pastačius pakankamus atliekomis kūrenamų kogeneracinių jėgainių pajėgumus, MBA (mechaninis biologinis apdorojimas) turės prasmę tik tuo atveju, jeigu proceso metu bus gaminamas aukštos kokybės kaitrus kietasis atgautasis kuras, tinkamas cemento fabrikams (priešingu atveju, MBA procesas yra beprasmis). Panaudoti/pritaikyti MBA pajėgumus antrinių žaliavų antriniam rūšiavimui bus sudėtinga (būtina omenyje turėti ir konkurenciją su esamomis privačių įmonių  antrinių žaliavų rūšiavimo linijomis. Įdiegus ir išplėtojus maisto/virtuvės atliekų atskirą surinkimą – ką padaryti privalu kuo greičiau – į MBA pateks dar mažiau mišrių komunalinių atliekų. Esami sauso anaerobinio apdorojimo įrenginiai nėra efektyvūs apdorojant maisto/virtuvės atliekas  – šiuo -atveju pusiau-sauso / pusiau-šlapio (semi/dry / semi-wet) anaerobinio apdorojimo įrenginiai yra gerokai efektyvesni.

Ignė Dutova

UAB „Structum projektai“ direktorė
STRUCTUM „Išmanusis miestas“ – savivaldybių progresas. Sąmoningas ateities miestų kūrimas ir valdymas.

Michał Bula

Pardavimų inžinierius TOMRA Sorting Sp. z o.o.
The appearing requirements regarding recycling levels make it necessary to optimize recover from all the streams of waste. Selective collection of glass does not seem to be effective enough. In fact, even mixed municipal waste contains a significant proportion of glass. TOMRA’s response to the market demand is a new solution – which is being marketed right now – which will be described in the presentation.

Taurimas Valys

Viešųjų finansų ir investicijų ekspertas, Šeimos kredito unija, Valdybos narys
Viešasis sektorius turi milžinišką potencialą sinergijai su privačiomis finansinėmis iniciatyvomis; investicijos į  viešąją infrastruktūrą ir paslaugas jau privalo būti ilgalaikės, atsinaujinančios ir tvarios.

Justas Gavėnas

BNI Vytis, Talentų namai
„Jei mes sugebame atpažinti skirtingus įvairių žmonių poreikius ir identifikuoti jų bendravimo stilių, galime lengvai prisitaikyti ir bendrauti efektyviau. Kaip pasiekti neįtikėtinų rezultatų kitų žmonių kompetencijų, ryšių ir išteklių dėka?“

Mantas Živačevskis

dalinuosi.lt CTO (IT vadovas)
„Išmanusis miestas yra tarsi burtažodis, po kuriuo slepiasi daugybė reikalingų ir ne visai reikalingų sprendimų, turinčių palengvinti gyvenimą mieste. Tačiau išmaniųjų programėlių serijinė gamyba ir kitų IT sprendimų pritaikymas kasdienybėje yra privaloma programa kiekvienos miesto valdžios darbotvarkėje. Kur kas didesnis iššūkis – sumanaus miesto kūrimas.“

Gediminas Naujokas

UAB PRIC vadovas
„ES Struktūrinių fondų parama – tai ne tik didžiulės galimybės juos įgyvendinantiems, bet ir nemenkas iššūkis juos rengiantiems bei prižiūrintiems, kaip jie įgyvendinami. Tik nuolatinis visų šalių bendradarbiavimas ir įsiklausymas į kitų nuomonę gali duoti geriausios kokybės rezultatus.“

Linas Ivanauskas

Elektronikos platintojų asociacijos „EEPA“, vienijančios didžiausius elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų ir akumuliatorių gamintojus ir importuotojus, direktorius 
„Kalbant apie e-atliekų tvarkymą galioja principas „teršėjas moka“. Tiesa, sąmoningas verslas tai traktuoja ne kaip įstatymais nuleistą įpareigojimą, bet kaip neatskiriamą socialiai atsakingos veiklos dalį. Ir čia kalbame ne tik apie gyventojų švietimą dėl e-atliekų betikslio, o kartais net pavojingo kaupimo, skatinimą jomis atsikratyti tinkamai. Ieškant galimybių įgyvendinti savo socialinę atsakomybę, gamintojams ir importuotojams tenka imtis gyventojų apklausų, potencialių e-atliekų šalyje inventorizacijos, net eksperimentų, pvz., montuoti GPS sekiklius, kurie parodytų e-atliekų kelią. Eksperimentas atskleidė, kada e-atliekų kelias tolsta, ir kada susikerta su elektroninių įrenginių gamintojų ir importuotojų socialine atsakomybe. Gamintojų ir importuotojų užduočių vykdymo kontrolė dvigubu baudimu vs. priežiūra, kas rinkoje suinteresuoti e-atliekomis, ką su jomis daro ir ar legaliai – kokie valstybės prioritetai šiandien?“