XVII KONFERENCIJA DISKUSIJŲ FORUMAS

Atliekų tvarkymas 2020

2020 m. rugsėjo 24-25d.  

 

atlieku_tvarkymas_laikas
Rugsėjo
24-25 dienomis
atlieku_tvarkymas_lektoriai
40
Pranešėjų
atlieku_tvarkymas_dalyviai
Virš 250
dalyvių
Organizatoriai
logo (1) Marmelad events
Turinio partneriai

forvardasILAW-LOGO-300x30 0808TPSprendimaiPLK logoPLK_10 metu_baltasPLK_10 metu_baltas

Rėmėjai

Intrac logoisort-logo-286x96

XVII KONFERENCIJA – DISKUSIJŲ FORUMAS „Atliekų tvarkymas 2020″

Kvietimas ATF 2019_lt pdf atsisiųsti
 
ATEITIS NEAPIBRĖŽTUMO SĄLYGOMIS ASMENS / ORGANIZACIJOS / SEKTORIAUS LYGMENIU
 
Kviečiame dalyvauti šešioliktus metus organizuojamoje Konferencijoje - Diskusijų  forume “ATLIEKŲ TVARKYMAS 2019“, kuris tradiciškai įvyks Druskininkuose 2019 m. rugsėjo 26-27 d.

 

FORUMO TAIKINYJE:

Atliekų tvarkymo sektoriaus evoliucija Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje: evoliuciniai tikslai ir progreso varikliai.

_

Kaip Liubliana ir Slovėnija tapo „Zero waste“ miestu / šalimi: vieno žmogaus lyderystės, integralaus požiūrio, bendruomenės / darbuotojų įtraukimo pavyzdys. Ką tikro / pažangaus turime Lietuvoje? 

_

Atliekų tvarkymas Lietuvoje: nuo pinigų / infrastruktūros /centralizuoto / pavienių grupių lobizmo  valdymo link pasitikėjimo / atviro dialogo atkūrimo / bendro ateities scenarijų kūrimo ir įsipareigojimo juos įgyvendinti.

_

„Zero waste“ judėjimas Lietuvoje: asmeninės ir organizacinės transformacijos, kada pajusime realų poveikį komunalinių atliekų tvarkymo sistemoms?

_

Pakartotinio panaudojimo politika, teisėkūra, praktiniai modeliai ir geroji praktika.

_

Kaip kursime valstybės, regionų /savivaldybių atliekų tvarkymo scenarijus, gamintojų ir importuotojų organizacijų, įmonių, nevyriausybinio sektoriaus strategijas?

_

Kaip jaunimas mato atliekų tvarkymo ateitį, ką kalba ir ką realiai veikia?

Kaip juos integruojame?

_

Atliekų nuosavybės klausimai.

_

Renginio formato iššūkis dalyviams: ekspertų / valdžios pasisakymai bei diskusijos vs įsitraukimas ir bendras žinių kūrimas / dalijimasis patirtimi.

_

ATLIEKŲ PERDIRBIMAS: kaip ateityje skatinsime perdirbimą Europoje ir Lietuvoje?

_

Įmonių, asociacijų, savivaldybių bei valstybės strategijų kūrimas neapibrėžtumo sąlygomis. Kodėl neveikia valstybės / savivaldybių „nuleistos“ strategijos? Kodėl menksta ekspertų vaidmuo ir galios? Kokie metodai užtikrins ateities veikimo modelius?

_

Pelenų po atliekų naudojimo energijai gauti tvarkymas: politika, teisėkūra, iniciatyvos.

_

Atsirandančios  valstybinių institucijų ir verslo bendradarbiavimo užuomazgos atliekų tvarkymo sektoriuje.

_

Pasaulinės Lyderystės konferencijos pasidalijimas: Brazilijos prokuroras.

 

Maisto atliekų prevencija ir tvarkymas Europoje bei Lietuvoje: Europos Komisijos pozicija, inovatyvūs verslo modeliai ir geroji praktika bei „pasimetusios“ Lietuvos savivaldybės.

_

Kiek neigsime: pakuočių atliekų tvarkymo politikos, reguliavimo, organizavimo, tvarkymo bankrotas.

Sisteminės krizės išeitys.

_

Daugkartinio „Metų darbų saugos specialisto“, auditorės ir saugos specialisto, robotų gamintojo įžvalgos atliekų tvarkymo sektoriui.

_

Sėkmingiausios „iš apačios“ gimusios iniciatyvos Lietuvoje: ko galime iš jų pasimokyti?

_

Plastikai.

Europos Plastikų strategija. Kinijos, Indijos importo draudimas ir jo poveikis pasaulinei plastikų atliekų prekybai. Perdirbimo alternatyvos. Bioplastikai.

_

Tekstilės atliekų prevencija ir tvarkymo scenarijai Lietuvoje.

_

Kaip vystosi Ukrainos atliekų tvarkymo politika, teisėkūra, infrastruktūra?

Kokią patirtį perduos Lietuva?

_

Automobilių atliekos ir jų tvarkymas: ateities vizijos ir poveikis dabartinėms sistemoms.

 

Interesų žemėlapis | Sisteminis požiūris | Analitinės diskusijos | Visų suinteresuotų šalių nuomonės | Esminės atliekų tvarkymo tendencijos Lietuvoje, kaimyninėse šalyse, Europoje ir pasaulyje |Praėjusių metų apžvalga ir prognozės / Ateities planai | Geriausia praktika ir nesėkmės |

 
SKIRTA:

Pramonės įmonėms| Verslui| Tvarios plėtros lyderiams | Politinių partijų strategams| Savivaldybių tarybų ir administracijos atstovams, atsakingiems už atliekų tvarkymo infrastruktūrą bei organizavimą | Gamintojams, importuotojams ir jų organizacijoms | Gyventojams | Vartotojams | Žiniasklaidai | Vyriausybės atstovams | Seimo nariams | Valstybinių institucijų  atstovams | Nevyriausybinėms organizacijoms | Konsultantams | Mišrių komunalinių atliekų, antrinių žaliavų bei pavojingų ir specifinių atliekų surinkėjams | Atliekų tvarkytojams | Analitikams | Investuotojams | Fondams |Bankams| Studentams | Mokslo ir švietimo įstaigoms | Mokslininkams | Aktyvioms asociacijoms, dirbančioms vartojimo, aplinkosauginio švietimo srityse |Teisininkams |

 

  • Saugi vieta rasti temas, kurios yra prioritetinės visiems, ir jas išdiskutuoti.
  • Galimybė būti išgirstam, išklausyti kitus ir keistis nuomonėmis.
  • Bendro supratimo, susitikimų, įsipareigojimų, aktyvizmo, pokyčių ir bendradarbiavimo arena.

 

 

Tai vienintelis ilgalaikis tvarus renginys Lietuvoje, kurį atpažins kiekvienas dalyvis, vertinantis sąmoningą, etišką ir atsakingą veiklą.

 

Tvaraus renginio tikslas – įkvėpti dalyvius orientuotis į sąmoningus verslo sprendimus, atsakingus tiekėjus, partnerių ir suinteresuotų grupių tinklo stiprinimą, visuomenės įsitraukimą, pozityvų pokytį ir tvarų veiklos tęstinumą.

 

Siekiami rezultatai: profesionalus tvaraus renginio organizavimas, vadovaujantis ISO 20121:2012 kriterijais, siekiant mažinti neigiamą renginio poveikį aplinkai, efektyvinti organizacinius sprendimus, optimizuoti būtinus resursus, kelti aukščiausius tvarumo reikalavimus partneriams ir tiekėjams.

 

Tvaraus renginio organizatorių įsipareigojimas: organizatoriai prisiima ilgalaikę atsakingo renginio organizatoriaus poziciją ir įsipareigoja teikti išsamias tvaraus renginio ataskaitas dalyviams, partneriams bei plačiajai visuomenei.

 
 
 

Konferencijos diskusijų forumo programa

Programa_Atlieku tvarkymas_2019_09_26 LT final 11 valpdf 
Druskininkuose 2019 m. rugsėjo 26–27 d. vyksianti XVI konferencija-diskusijų forumas „Atliekų tvarkymas 2019“ yra tvarus renginys, todėl organizatoriai šiais metais visus dalyvius kviečia dar aktyviau palaikyti šią idėją – pirma forumo dalis perkeliama į K. Dineikos sveikatingumo parką

Vakaro programoje

Baltic Balkan.1 by Gediminas Bartuška

BALTIC BALKAN šalies klubuose ir festivaliuose pradėjo tikrą Balkanų, klezmerių bei
čigoniškos muzikos mada. Jei anksčiau lietuviai tokią muziką galėjo išgirsti nebent
Emiro Kusturicos filmuose ar per Gorano Bregovičiaus koncertus, vyrukai įrode, kad
ji puikiai tinka ir vakarėliams! kartu su lietuvišku užsidegimu linksmintis ji sudaro
tikrą sprogstamą mišinį! Supratę lietuvių meilę pietietiškai muzikai, bei čigoniškam
šėlsmui, BALTIC BALKAN Lietuvoje rengia didžiulio populiarumo susilaukusius
vakarėlių ciklus „Balkanaktis“.

 

 

Atkreipiame dėmesį į sąmoningą popieriaus vartojimą ir rekomenduojame nespausdinti renginio programos bei kitos pateikiamos informacijos, kurią visuomet surasite mūsų svetainėje.

 

 

 

Registracija į forumą

255€ + PVM

15 % nuolaida: 5% nuolaida dalyvaujant 2 ir daugiau dalyviams iš vienos įmonės ir 10 % nuolaida, sumokėjus dalyvio mokestį iki rugsėjo 11d.

Registruotis
269€ + PVM

10 % nuolaida, sumokėjus dalyvio mokestį iki rugsėjo 11d.

Registruotis
285€ + PVM

5 % nuolaida, dalyvaujant 2 ir daugiau iš vienos įmonės po rugsėjo 11d.

Registruotis
299€ + PVM

Mokestis į konferenciją diskusijų forumą „Atliekų tvarkymas 2019″

Registruotis
180€ + PVM
NVO, studentams, savivaldybių darbuotojams (negalioja savivaldybių įmonėms ir savivaldybių kontroliuojančioms įmonėms)
Registruotis
Į kainą įskaičiuota forumo medžiaga, kuri bus patalpinta forumo svetainėje, maitinimas ir vakaro pikniko su koncertine programa mokestis.

Čia galite užsiregistruoti į konferenciją diskusijų forumą "Atliekų tvarkymas 2019". Atlikus registraciją į savo elektroninį paštą gausite automatiškai sugeneruotą išankstinę sąskaitą faktūrą.

Prieš spusteldami "Registruotis", nepamirškite atidžiai patikrinti pateiktų duomenų teisingumo.

Sveikiname užsiregistravus į konferenciją "Atliekų tvarkymas 2019"

Jei pateikėte teisingus duomenis - pasitikrinkite el. paštą. Jame rasite išankstinę sąskaitą ir kitą informaciją.

Jei negaunate registracijos laiško per 5 minutes - pasitikrinkite "Šiukšlių" dėžutę, savo elektroniniame pašte. Neradus laiško - susisiekite info@renginiai.org arba telefonu 8 687 16607 ar 8 612 43466

Pasirinkimas*
Bilietų skaičius*
Kontaktinis asmuo*
Elektroninis paštas*
Telefono numeris*
Juridinis statusas
Bendrovė*
Bendrovės kodas*
PVM kodas*
Adresas*
Papildoma informacija
Dalyviai

Pranešėjai

Vytenis Jurgelionis

MiniBoss vaikų verslo mokyklos studentas

Verslūs vaikai keičia ekologijos istoriją – sapropelio panaudojimo atvejo analizė?

Irma Spudienė

UAB „DSP Plius“  direktorė

  • Kaip evoliucionuos verslas ir to pasėkoje – darbų sauga?
  • Ar žinote, kad visuomeniniai judėjimai kyla ne tik dėl miškų ar klimato kaitos, bet ir profsąjungų dėl cheminių medžiagų naudojimo ar darbų saugos užtikrinimo. O Jūs tuo įmonėje rūpinatės vienas (-a)?
  • Ar žinote naujausius integralius darbų saugos metodus, taikomus pažangiose Lietuvos įmonėse?
  • Kodėl darbų sauga ir aplinkosauga ateityje bus susiję?
  • Kodėl tradiciniai saugos darbe metodai neefektyvūs?
  • Kada senų darbo įrenginių saugos klausimai taps istorija?
  • Ar esame pasirengę saugiam darbui su moderniomis pramonės technologijomis

Dr. Feliksas Miliutis

GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas

Diskusija. Kiek neigsime: pakuočių atliekų tvarkymo politikos, reguliavimo, organizavimo, tvarkymo bankrotas. Sisteminės krizės išeitys?

Diskusijoje aptartini klausimai: Pakuotės atliekų tvarkymo sistema – reanimuoti, tobulinti ar likviduoti? Didinti organizacijų patikimumą ir atskaitomybę, atskirti komercinį ir komunalinį srautus ir pakelti mokestį už taršą pakuotėmis? O gal pareiti prie valstybinio pakuotės atliekų tvarkytojo?

Laura Prievelytė-Juknė, Miglė Makuškaitė

„Urban Earth Lovers“ bendraįkūrėjos

Mūsų vartojimo įpročiai ne tik sukelia psichologinių problemų ir priklausomybių, tai taip pat daro įtaką aplinkai, kurioje gyvename. Apie mūsų sukuriamas atliekas galvojame tada, kai metame jas į šiukšliadėžę ar nunešame iki artimiausio konteinerio. Tačiau nesusimąstome, kas nutinka su mūsų atliekomis vėliau? Nors atliekas išnešame iš namų ir jų nebematome, tai nereiškia, kad jos dingo.

Atsakingas vartojimas prasideda nuo mažų kasdieninių pasirinkimų. Todėl skatiname paprastumą, minimalizmą ir aplinkai draugišką gyvenimo būdą

Vilma Ramanauskaitė

ILAW advokatų bendrijos partnerė, advokatė

 „Pirmieji teismų sprendimai „Metrail“ istorijoje džiugina verslą ir jo atstovus. Tačiau ar pasimokėme iš teisinių klaidų? Kur link juda išplėstinės gamintojo atsakomybės principo taikymas Lietuvoje: turime kurti naujas teisės normas dėl naujos ES vienkartinių plastikinių gaminių poveikio mažinimo direktyvos ir kitų reikalavimų, bet ar galime kurti naujas ar neveikiančių senųjų teisės normų? Juolab versle gamintojui ar importuotojui matyt svarbiau ne pati sausa teisės norma, tačiau jos praktinis veikimas ir realumas.

 

Lina Šleinotaitė-Budrienė

Forumo turinio koordinatorė  ir moderatorė, UAB „Ekokonsultacijos“  / „Forvardas“

Šių metų Forumo temos: sistemų teorija aplinkosaugoje ir „didelio paveikslo“ matymas, naujas mąstymas politikoje ir ekonomikoje, drąsėjanti visuomenė ir kryptinga, sąmoninga jos veikla, menas ir asmeninis bei organizacijų  tobulėjimas – būtina visuomenės ar atskiro sektoriaus pokyčių bei pažangos sąlyga.

Kodėl mes, būdami pirmi pakuočių atliekų tvarkymo srityje Europoje, taip mažai pripažįstame realią situaciją, kodėl mūsų aplinkosaugos sistema tokia biurokratinė ir betikslė, kai nauja karta jau kuria naują realybę, veikdama „iš apačios“? Kuris kelias transformuosis į kurį ? Su kuriais Jūs norėtumėte bendrai kurti ateities scenarijus? O gal tikite  kuriančia partneryste tarp „APAČIOS“ IR „VIRŠAUS“: tarp visuomenės ir valdžios bei ekspertų, tarp darbuotojų ir vadovų, tarp kartų?  Tada renginys Jums.

 

Irena Pranskevičiūtė-Blaževičė

„Forvardas“, organizacijų konsultantė, ekonomikos doktorantė, bendruomeninio valdymo bei saviorganizacijos tyrėja, dirbanti su įvairių šalių organizacijomis, Europos Komisija ir EBPO  

Bėda su visuomenės evoliucija, kad joje išlieka ir pirmykštės rūšys: paparčiai, ropliai ir panašūs. Tenka gudrauti: arba juos saugoti, įrašius į Raudonąją knygą, arba…?  Tik kaip čia nesusipainioti, ką lydėti į ateitį, o ką – į rezervatą? 

Domas Zdanevičius

Strateginės ženklodaros  ekspertas, „ID Navigation“ įkūrėjas, Entrepreneurs Institute Master treneris

Ar gyvenime veikiate taip, kaip gebate geriausiai, ar taip, kaip norėjo ir tikėjosi Jūsų babytė?

Inga Muliuolė

UAB „Ekokonsultacijos“ projektų vadovė

Naujų žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimas tikrai turės įtakos ir komunalinių atliekų tvarkymo kainai. Kokias turime galimybes optimizuoti komunalinių atliekų surinkimo kaštus ir kaip organizuoti sistemas, kad tie kaštai nedidėtų?

Eugenijus Rimkevičius

UAB “Technologinių paslaugų sprendimai” vadovas

Kaip atliekų tvarkymo efektyvumo didinimas įtakoja atliekų tvarkymo kainą „teršėjui“? Įvairūs scenarijai, kaip technologijos skatina rūšiuoti ir įgyvendina principą „teršėjas moka“.

 

Inga Karaliūnaitė

UAB „Ekokonsultacijos“ projektų vadovė

Pelenai – ne išimtis : kai nori – ieškai galimybių, kai nenori – priežasčių.

Tomas S. Butkus

Urbanistas, leidėjas, poetas, humanitarinių mokslų daktaras, VšĮ „Vario burnos“ direktorius

Sudėtingėjant antropoceno sistemai, mums darosi vis sunkiau identifikuoti atskiras tos sistemos dalis, apibrėžti ryšį tarp atskirų jos dėmenų ir elementų.

Monika Peldavičiūtė, Justina Vidzėnė, Austė Juozapaitytė

„Gyvas miškas“ koordinatorės

„Ateityje žmogus galės vadintis žmogumi tik būdamas gamtosaugininku“ – taip evoliucinę žmonijos kryptį įvardijo Justinas Marcinkevičius.

GAMTOSAUGA šiandien – kova ar gyvenimo būdas? Kas mes – kūrėjai ar kirtėjai? Gyvename ar vartojame? Konkuruojame ar bendradarbiaujame? Kur slypi šių pasirinkimų priežastys ir kaip mes galime jas išspręsti? Kodėl tradicinė aplinkosauga nėra veiksni ir ką gali padaryti sąmoninga kūrybiška pilietinė bendruomenė? Gyvo Žalio!

Rolandas Žigonis ir Algis Kriščiūnas

Kūrėjai

Plastiko (ir ne tik) atliekos įsipaišė į gamtos peizažą ir tapo neatsiejama jo dalimi. Vaikštom paplūdimiu ar miško takeliu ir jau dažnai akis nė neužkliūna už besimėtančio tuščio buteliuko ar popierėlio nuo ledų. Daugelis iš mūsų atrandam įkvėpimą gamtoje ar kituose žmonėse, o kas, jei vieną dieną įkvėpimo šaltinis ims ir paskęs atliekose? Kur tuomet ieškosime naujų ikonų? Vartojimas stipriai „įsiveržė į eterį“ ir jei viskas, kas lieka po vartojimo, liktų tame eteryje…, į ką tuomet žiūrėtume, kuo žavėtumėmės? Atkreipkime dėmesį į aplinką, kurioje esame, kokius žmones sekame ir pamatysime savo vertybių pamatus, ant kurių gyvename. Ar atsiras šiose vertybės vietos planetos išsaugojimui?

Raimedas Burba

Lietuvos ir Vokietijos UAB TUVLITA Konsultavimo tarnybos direktorius

Tikriausiai prie 2050 m. „kosmoso“ šiandien mūsų naudojami modernūs darbo įrenginiai atrodys kaip senos kalvės įranga… Kartu su pramonės technologijų raida kyla iššūkiai ir saugiam darbui. Kas atsakys už roboto darbe sužalotą darbuotoją?”

Olegas Rimanas

UAB „Rimano biuras“ direktorius, Vilniaus privačių detektyvų grupės „Rimanas ir partneriai“ atsakingas partneris

Nuo 2016 m. Lietuvoje atsirado nauji teisinės sistemos dalyviai – privatūs detektyvai. Ar galima jų galimybes ir patirtį panaudoti stiprinant aplinkos apsaugą? Kaip tai efektyviai padaryti?

Simonas Dunauskas

Aplinkosaugos analitikas

Elektromobiliai – evoliucinė, žalioji transporto ateitis. Ar iš tiesų taip yra? Kuris automobilis taršesnis, įvertinus visą gyvavimo ciklą (LCA): dyzelinis ar elektrinis? Kodėl „Dieselgate“ perauga į „Dieselhate“?  Kokios elektromobilių ir dyzelinių automobilių plėtros perspektyvos Lietuvoje?

Domantas Tracevičius

VŠĮ „Žiedinė ekonomika“ ekspertas

Politinės valios trūkumas yra pagrindinė kliūtis, siekiant įgyvendinti atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą.

Rasa Tumaševičiūtė

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro ir Gamtos tyrimų centro doktorantė

Stiprūs pasauliniai judėjimai paveikė ne tik ES teisėkūrą, bet ir milijardus gyventojų visame pasaulyje, o Vienkartinio plastiko direktyva ir Bazelio konvencijos pakeitimai buvo realūs pirmieji žingsniai, siekiant tvaresnės aplinkos ir socialinio teisingumo.

Simonas Barsteiga

CSD Engineers vadovas Lietuvoje

Prieš 4 metus konferencijoje-diskusijų forume „Atliekų tvarkymas 2015“ buvo pristatytos pelenų (šlakų) paruošimo, apdorojimo ir panaudojimo galimybės. Praėjo lygiai 4 metai, per kuriuos turėjome pakankamai laiko tinkamai pasiruošti ir valstybiniu lygiu reglamentuoti pelenų tvarkymą Lietuvoje.

Konferencijos „Atliekų tvarkymas 2019“ metu peržiūrėsime viešojo ir privataus sektoriaus iniciatyvas bei atsakysime į klausimą, ar pasiruošėme ir veikėme pakankamai efektyviai, kad finansinė našta gyventojams būtų kaip įmanoma mažesnė.

Jana Žůrková

Pakartotinio panaudojimo tinklo koordinatorė ir komunikacijos vadovė, RREUSE

Skaičiuojama, kad į perdirbimo centrus surenkamų daiktų gali būti ir toliau naudojami bei parduodami kitiems savininkams, o ne atiduodami perdirbti, sudeginti ar laidoti sąvartynuose. Geriausias būdas sumažinti atliekų kiekį ir reikiamiems produktams pagaminti skirtus energijos išteklius panaudoti racionaliai yra mažinti naujų produktų vartojimo kiekį, daiktus naudoti kuo ilgiau, o kartu skatinti naudotų daiktų kultūrą. To nauda dar didesnė: pakartotinis daiktų naudojimas ar jų remontas gali paskatinti įvairios kvalifikacijos darbo vietų kūrimąsi, tai būtų aktualu žmonėms, kuriems sunku rasti darbą tradicinėje darbo rinkoje. „RREUSE“ yra nepriklausoma nepelno organizacija, kuri atstovauja socialinės krypties įmonėms, palaikančioms pakartotinio daiktų naudojimo iniciatyvą, daiktų remontą ir perdirbimą. Jai priklauso 27 nariai 25 Europos šalyse ir JAV. Mūsų pagrindinė vizija – Europoje socialinės krypties įmones išmokyti palaikyti žiedinę ekonomiką ir tūkstančiams pažeidžiamiausių mūsų visuomenės narių suteikti realių darbo galimybių, kurios būtų įgyvendintos veikiant inovatyviai ekonomikai, tausojant aplinką ir siekiant socialinės gerovės.

 

Olya Melen-Zabramna

Teisės departamento vadovė,  Aplinka-Žmonės-Teisė (Ukraina)

 Ukraina žengia pirmuosius žingsnius link Europoje taikomos atliekų tvarkymo sistemos diegimo ir įstatymų leidimo. Kiek jau esame nuėję ir su kokiais sunkumais susiduriame? Kaip pasiekti, kad atliekų tvarkymo klausimas taptų svarbiausias tiek parlamente, tiek vyriausybėje? Koks nevyriausybinių organizacijų vaidmuo politikoje ir įstatymų leidimo procese? Kaip įveikti esančias problemas ir rasti tinkamus sprendimus?

Rugilė Kraulaidytė

Teisininkė

Pastaraisiais metais daug kalbama apie gamintojo atsakomybę, tačiau ar žinome esminius ES direktyvų reikalavimus ir kokiu būdu jie perkelti (jei perkelti) į nacionalinius teisės aktus? Ko galime tikėtis įsigaliojus naujajai 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo?

Danguolė Pranckėnienė

Sertifikuota auditorė,  „Moore Mackonis“ vadovaujanti partnerė

Kaina kurią mokame už šiukšlių tvarkymą  yra ne tik pinigai, bet ir sveikata, oras, aplinka, kurios kiekvienas savo vaikams ir anūkams norime švarios ir saugios.

Tomas Šliogeris

Advokatas

Kas nulėmė tokio masto pasekmes „Metrail“ istorijoje? Gal jų galėjo ir nebūti?

Vidas Pocius

Demontuotojų asociacijos direktorius

95% – tiek turi būti panaudojama eksploatacijai netinkamų transporto priemonių masės nuo 2015 metų, už šios užduoties įgyvendinimą atsakingi transporto priemonių gamintojai/importuotojai. Kokie „sutvarkymo“ procentai ataskaitose, kaip tvarkome ENTP „popieriuje“ ir kodėl pakelėse, pamiškėse, didelių gabaritų atliekų aikštelėse, komunalinių atliekų sraute ir net upių dugne „atrandame“ autoatliekų? 1000 ! – panašiai tiek įmonių, užsiimančių transporto priemonių platinimu, iki šiol laukia įrodančių dokumentų už 2018 metus, ar išmokome „Metrail“ pamoką?

Andrius Burba

UAB „Centrinės Azijos projektai“ vadovas ir įkūrėjas

Viena turtingiausių, savo ištekliais, valstybių iki šiol neskyrė deramo dėmesio aplinkosaugai. Ja rūpintis buvo pavesta dviem ministerijų departamentams, o tai aiškiai indikavo, jog išteklių išgavimas ir jų perdirbimas yra pirminis valstybės prioritetas. Valstybei nelabai rūpėjo, jog didžioji dalis elektros energijos pagaminama seno tipo elektrinėse, kurių darbui naudojamos akmens anglys, jog pramonės įmonės savo veikloje nenaudoja oro ir vandens valymo sistemų ar tai, jog 90 procentų buityje susidariusių atliekų keliauja tiesiai į sąvartynus, kurių šalyje yra 3512. Tačiau situacija keičiasi. Vis daugiau kalbama apie „Žaliosios ekonomikos“ principų diegimą valstybinėse įmonėse. Ne tik kalbama, bet ir daroma. Siekiama pritraukti užsienio investuotojų turinčių žinias ir technologijas. Lietuva Kazachstane garsėja savo medikais, architektais, IT specialistais ir transportininkais. Kodėl negalime užimti dar vienos nišos, kurioje esame stiprūs?

Nina Sankovič

Liublijanos komunalinės įmonės atstovė, Slovėnija

Liubliana, Europos žalioji sostinė 2016, yra geriausiai atliekas rūšiuojanti Europos sostinė (Europos Komisijos atliktos studijos duomenimis), nors atliekų tvarkymo kaštai išlieka vieni mažiausių Europoje.

Liublianos sėkmės paslaptis – imtas taikyti atliekų surinkimas iš kiekvieno namo, o kartu ir sėkminga šiuolaikiška komunikacija atliekų tvarkymo klausimais.

Liubliana išsikėlė tikslą iki 2035 metų tapti miestu be atliekų, todėl esame pirmoji žemyno sostinė, tapusi Europos miestų be atliekų tinklo nare.

Drauge su kitais partneriais mes kaip niekada aktyviai nusiteikę puoselėti žiedinę ekonomiką. Jeigu išmoksime mažiau eikvoti ir vartoti, o daiktus naudosime pakartotinai ir laikysimės dalinimosi ekonomikos principų, mes ir mūsų aplinka iš to tikrai laimės.