apie renginį

Žiediškumas. Tvarumas. Integralumas. Plokštumas. Atsparumas.

Atliekų tvarkymas.

Rugsėjo 23 – 24 dienomis Druskininkuose.

Nuo vienašališkų direktyvų, atskirų grupių sprendimų ar ekspertinių dokumentų – prie bendrakūrybos, įtraukties ir „gyvų“ Žaliosios ekonomikos strategijų.

Renginys, atspindintis šių dienų transformacijas:

  • iš vienašališkos jėgos – į savitarpio jėgą,
  • iš kontrolės – į atsakomybę,
  • iš linijinio veikimo – į žiedišką, kompleksinį,
  • iš dėmesio ir vertės žmogui – į dėmesį ir vertę visai ekosistemai,
  • iš pergalės „prieš“ – į pergalę „su“,
  • iš tai, kas mechaniška ir aišku, – į tai, kas gyva ir nuolat kinta,
  • iš trumpalaikių tikslų ir veikimo – į tai, kas pranoksta tavo kartos poreikius.

Forumo taikinyje:

  • Lietuvos žalioji demokratija ir žaliasis populizmas.
  • Kas ta Žiedinė ekonomika? Daugiau iš mažiau. Jums tai patiks – žiediškumas.
  • Esminės žiedinės / pramonės ekonomikos sąvokos.
  • Evoliucija.
  • Žiedinės pramoninės ekonomikos mechanizmai ir struktūra.
  • Pagrindinės žinutės pramonei ir politikos formuotojams.

Prof. dr. Walter R. Stahel, Ženeva, Šveicarija

Naujas Valstybinis atliekų tvarkymo planas: kokia Lietuvos ambicija?

Kas karaliauja: tarpininkai, eksportuotojai, degintojai ar perdirbėjai?

Kokia perdirbimo ilgalaikė perspektyva Lietuvoje? Komunalinės, gamybinės, gamintojo atsakomybės sistemos. Naujos kryptys savivaldybėms, gamintojams, tvarkytojams, mokslui.

Lietuvos pramonės perėjimo prie žiedinės ekonomikos kelrodis – pirmoji bendrakūrybos ir partnerystės principais grįsta Lietuvos pramonės vizija.

Pakartotinis panaudojimas Lietuvoje: sektoriaus evoliucija ir ateities perspektyvos.

Kaip ir kur „nusės“ Žaliasis kursas (#GreenDeal Lietuvoje?)

Kaip gimė/ gimsta kryptys ir sprendimai? Kokia vertė ir nauda? Kam? Koks galutinis dokumentų paketas? Kokie pinigai, jų šaltiniai ir investavimo kryptys?

Lietuvos, kaip „gyvos“ ir žiediškos šalies, ar atliekų tvarkymo sektoriaus ateitis (pasirinktinai), taikant unikalų patyriminį metodą – KONSTELIACIJĄ.

Saviorganizacija – pažangių organizacijų ateities vystymo kryptis: kaip keisis tikslai, principai, darbo vietos, santykiai, rezultatai, verslo matavimas ir vadovų vaidmuo?

Tvarumo suvokimo ir diegimo pagrindai.

Elgsenos mokslo vaidmuo žiedinėje ekonomikoje ir atliekų tvarkyme.

Gyventojas – esminis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos variklis. Kokiais metodais dirbsime? Kaip įtrauksime?

Istorijos – įrankis kalbėtis kitaip.

Renginio formato iššūkis dalyviams:

saviorganizacinis renginys su ribotu pranešimų / diskusijų skaičiumi.

Konferencijos turinį kuria jos dalyviai,

taikydami naujausius bendrakūrybos metodus. Sisteminio dialogo strateginių sesijų metodai jau daugiau nei 50 m. taikomi įvairiose šalyse ir sektoriuose, jų pagrindu formuojamos regioninės, nacionalinės, tarptautinės, sektorių ar organizacijų strategijos, kai susiduriama su itin sudėtingomis sąlygomis ir (ar) užduotimis: karai, sistemos griūtis, susijungimai, ekonominės krizės, sistemų transformacijos. Sisteminio dialogo metodai remiasi sociologų, antropologų moksliniais atradimais (Lippit, 2006; Von Bertalannfly, 1968, Agryris, 2004; Weisbord, 2012).

  • Saugi vieta rasti temas, kurios yra prioritetinės visiems, ir jas išdiskutuoti, rasti bendrus sąlyčio taškus.
  • Ideali vieta būti išgirstam, klausyti ir keistis nuomonėmis.
  • Bendro supratimo, susitikimų, įsipareigojimų, aktyvizmo, pokyčių, bendradarbiavimo ir bendrakūrybos arena.

kontaktai

Dėl bendradarbiavimo, pranešimų, tyrimų, gerosios praktikos pavyzdžių kreiptis į Liną Šleinotaitę-Kalėdę
Dėl rėmimo, dalyvavimo kreiptis į Valentiną Borovik